. Naujienos.

Akademikui prof. A. P. Piskarskui įteiktas garbingas apdovanojimas – Komandoro kryžius

2019.06.04

Kaip ir kasmet, liepos 6-ąją, Valstybės dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanoja labiausiai nusipelniusius mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Šiemet iškilmingame Prezidentūroje vykusiame renginyje apdovanotas vienas iš bendrovės LIGHT CONVERSION įkūrėjų ir valdybos narių – profesorius emeritas akademikas habil. dr. Algis Petras Piskarskas, jam įteiktas „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino Komandoro kryžius.

Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse.

Tai ne pirmasis prof. A. P. Piskarsko įvertinimas. 1999 m. prezidentas Valdas Adamkus jam įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordiną. Šis apdovanojimas buvo skirtas už A. P. Piskarsko mokslinius tyrimus ir tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą.

„Tai ne tik mano, bet ir visos lazerių mokslo ir pramonės bendruomenės efektyvaus ir sutelkto darbo aukštas įvertinimas. Kartą ištarta Prezidentės sparnuota frazė „Lietuva – lazerių šalis“ – sėkmingai įgyvendinama“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė profesorius.

Apie prof. Algį Petrą Piskarską

Profesorius Algis Petras Piskarskas – lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje. 1978–2012 m. jis vadovo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedrai ir 1983 m. universitete įkurtam Lazerinių tyrimų centrui. Šiandien Lazerinių tyrimų centras – plačiai mokslo pasaulyje žinoma ir vertinama mokslo institucija. Prof. A. Piskarskas taip pat yra Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas.

Prof. A. P. Piskarsko išskirtinį indėlį į lazerių fiziką pagrindžia jo pelnyti apdovanojimai:

  • Aleksandro fon Humbolto mokslo premija (1992);
  • dvi Lietuvos mokslo premijos (1994, 2002);
  • prestižinė Europos fizikų draugijos kvantinės elektronikos ir optikos premija (2001) už ypač svarų indėlį tyrinėjant parametrinės šviesos generacijos reiškinį;
  • Nacionalinė pažangos premija už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas (2007);
  • Baltijos Asamblėjos mokslo premija už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse (2012).


Prof. A. P. Piskarskas gimė ir mokėsi Kėdainiuose. 1957 m. su šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1959–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1962–1965 m. – valstybiniame Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo 1968 m. dirbo mokslinį pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1996 m. išrinktas Lietuvos mokslo akademijos (LMA) tikruoju nariu (akademiku), 2001 m. – LMA viceprezidentu.

Prof. A. P. Piskarskas kartu su savo mokiniais ir kolegomis atliktais moksliniais darbais netiesinės optikos, ultrasparčiosios lazerių spektroskopijos, lazerių mikrotechnologijos ir ekstremalios lazerių šviesos tyrimų srityse padėjo Lietuvos lazerių fizikos pamatus ir sukūrė daugiaspalvių ultratrumpųjų lazerinių impulsų parametrinį generatorių ir ultrasparčiųjų vyksmų spektrometrą bei lazerių pramonėje ir moksliniams tyrimams plačiai naudojamą ekstremalaus intensyvumo lazerinių impulsų parametrinio stiprinimo technologiją OPCPA.

Remiant prof. P. Brazdžiūnui, 1974 m. Vilniaus universitete įkūrė Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedrą, kuri 1988 m. tapo Kvantinės elektronikos katedra. 1983m. Vilniaus universitete įkurtas Lazerinių tyrimų centras, kuris tapo tarptautinės prieigos konsorciumo LASERLAB-EUROPE nariu. Lazerinių tyrimų centre pagal A.P.Piskarsko idėją OPCPA pagrindu sukurtas ypač didelės (teravatų) galios lazerinis kompleksas „Naglis“ (2009–2014).

Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą JAV (kaip profesorius pagal Fulbrightʼo programą), Vokietijoje (kaip A. von Humboldto fondo? profesorius), taip pat Italijoje. Skaitė kviestinius mokslinius pranešimus Berklio, Stanfordo, Oksfordo, Floridos, Miuncheno, Leideno, Tokijo, Londono universitetuose, JAV Livermoro ir Los Alamos nacionalinėse laboratorijose bei daugelyje tarptautinių konferencijų.

Prof. A. P. Piskarskas yra 14 išradimų ir daugiau nei 480 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris, jo mokslo darbai cituoti daugiau kaip 4 000 kartų, vadovavo 19 disertantų rengiant mokslų daktaro disertacijas.

Nuoseklumas personalo valdyme lėmė dvigubą pergalę „Geidžiamiausio darbdavio“ konkurse

2019.06.04

Nuotraukų autorius: Vladimiras Ivanovas. Verslo Žinios.

Dienraščio „Verslo žinios“ ir darbo skelbimų portalo www.cv.lt organizuojamuose „Geidžiamiausio darbdavio 2019“ rinkimuose lazerių ir jų sistemų gamintoja LIGHT CONVERSION, UAB, pelnė net du apdovanojimus: „Geidžiamiausias darbdavys Pramonės ir energetikos sektoriuje“ ir pagrindinę nominaciją – „Geidžiamiausias darbdavys 2019“.

Geidžiamiausius darbdavius „Verslo žinios“ renka jau 15-tą kartą. Nugalėtojai paaiškėjo birželio 4 d. vykusioje Personalo valdymo konferencijoje. Šiemet apdovanojimai buvo teikiami trims geriausiai įvertintiems darbdaviams bendrajame reitinge ir atskirų sektorių geidžiamiausiems.

„Geidžiamiausio darbdavio 2019“ rinkimuose lazerių ir jų sistemų gamintoja LIGHT CONVERSION, UAB, pelnė pirmąsias vietas „Geidžiamiausio darbdavio 2019“ ir „Geidžiamiausio darbdavio Pramonės ir energetikos sektoriuje“ kategorijose. Kompanijos personalo vadovė Agnė Lisauskienė įsitikinusi, kad gautas titulas – svarbus įvertinimas įmonei. Anot jos, tai ne tik apdovanojimas už įgyvendintus darbus, bet ir įsipareigojimas plėtoti ir toliau tobulinti personalo valdymą. Agnės Lisauskienės teigimu, LIGHT CONVERSION didžiausias turtas ir sėkmės garantas – ne tik kuriamos naujos technologijos ar diegiamos inovacijos, bet ir sėkmingas darbuotojas.

„Mūsų darbuotojai – aukštą pridėtinę vertę kuriantys profesionalai. Pagrindinė LIGHT CONVERSION vertybinė nuostata – kiekvienas dirbantis įmonėje yra savotiškas kokybės kontrolierius, kuris yra atsakingas tiek už savo atliekamų, tiek ir už prieš tai buvusių etapų darbų kokybę. Tokią atsakomybę darbuotojas gali prisiimti tik tuomet, kai daro tai, kas jam iš tiesų patinka ir sekasi geriausiai“, – personalo valdymo subtilybes atskleidžia pašnekovė. Todėl ypatingas dėmesys tenka talentingų darbuotojų atrankai, mokymams, kvalifikacijos kėlimui. Atrankos procesai yra itin svarbūs aukštųjų technologijų įmonėse – tai jau tapo savotišku iššūkiu, mat vien per 2018 m. darbuotojų skaičius LIGHT CONVERSION padidėjo net 25 proc.

Naujų darbuotojų paieškai lazerius ir jų sistemas kurianti bendrovė pasitelkia šalies universitetus.

„Didžiausi mūsų sektoriaus darbuotojų kalviai – Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tačiau rinkdamiesi darbuotojus didžiausią dėmesį skiriame asmeninėms savybėms – atidumui detalėms, kruopštumui, gebėjimui prisiimti atsakomybę bei žmogaus siekiui mokytis“, – pasakoja personalo vadovė. Ieškodama objektyvaus atrankų kriterijaus, šiemet LIGHT CONVERSION darbuotojų atrankoms pradėjo taikyti erdvinių gebėjimų testus. Erdvinių testų rezultatai – tik vienas iš daugelio atrankos kriterijų. Tai objektyvus, aiškiai pamatuojamas įrankis, kuris, tikimasi, palengvins ne tik atrankos procesą, bet ir lazerių ir jų sistemas kuriančios bendrovės darbuotojų mokymą. Siekiant kuo objektyviau panaudoti atrankos testų diferenciacijos galimybes ir ieškant tinkamiausių kandidatų, LIGHT CONVERSION personalo vadovės teigimu, svarbu turėti darbuotojų kompetencijų, žinių ir įgūdžių standartą. Todėl įmonėje siekiama sukurti „Kompetencijų standartą“ – sėkmingo LIGHT CONVERSION darbuotojo profilį.

LIGHT CONVERSION personalo vadovės teigimu, bene svarbiausias ir sudėtingiausias personalo valdymo etapas – darbuotojų integracija ir mokymas. Įmonėje LIGHT CONVERSION, kaip ir kitose technologijų kompanijose, svarbu, kad naujai prisijungę kolegos gebėtų greitai mokytis ir turėtų potencialą atsiskleisti ir sėkmingai dirbti konkrečioje srityje.

Adaptacijos periodas lazerius ir jų sistemas gaminančioje bendrovėje tęsiasi apie vienerius metus. Maždaug tiek užtrunka, kol darbuotojo kompetencijos pasiekia reikiamą lygį.

Lazerių sistemų kūrėjai supažindina visuomenę su šviesos galimybėmis

2019.05.16

Nuotraukos autorius Nail Garejev.

Gegužės 16 d. Lietuvoje minima UNESCO paskelbta Tarptautinė šviesos diena. Šviesos prigimtis domina žmones nuo seniausių laikų, o gegužės 16 diena pasirinkta neatsitiktinai: 1960 m. JAV fizikas Theodoreʼas Maimanas pirmą kartą panaudojo lazerį. Šviesos mokslas ir jo taikymo galimybės yra svarbūs ir Lietuvai. Bene ryškiausiai šią svarbą simbolizuoja šalies lazerininkai. Lazerių pramonė ir mokslo pasiekimai garsina Lietuvą visame pasaulyje.

„Pradėkime nuo to, kad šviesa arba, moksliškai kalbant, elektromagnetinė sąveika yra pamatinis visatos sandaros elementas. Ji lydi mus visur. Be jos nebūtų atomų, molekulių žvaigždžių, planetų, gyvybės. O kalbant apie mums geriausiai pažįstamą matomąją šviesą ir optines technologijas – jas irgi randame beveik visose gyvenimo srityse. Šviesos šaltiniai ir jutikliai naudojami moksle, pramonėje, medicinoje, švietime (kalambūras netyčinis), žemės ūkyje, energetikoje ir net už Žemės ribų“, – pasakoja LIGHT CONVERSION, UAB, inžinierius-konstruktorius ir VU prof. Mikas Vengris, kuris visą savo mokslinę karjerą tyrė šviesos ir medžiagos sąveikas. VU prof. Mikas Vengris ne tik užsiima moksliniais tyrimais , bet taip pat yra ir mokslo populiarinimo entuziastas, keliantis sau tikslą sudėtingus dalykus papasakoti sąmoningai, plačiajai auditorijai suprantama kalba.

Šviesos dienos proga gegužės 16 d. lazerių sistemas kurianti LIGHT CONVERSION pakvietė visus norinčius į Vilniaus universiteto planetariumą. Jame VU prof. Mikas Vengris paskaitoje papasakojo apie tai, kaip šviesa padėjo išplėtoti mokslinį pasaulio suvokimą, o vėliau atvedė prie kvantinės fizikos ir reliatyvumo teorijos. Taip pat aptarė ir subjektyvius šviesos aspektus: kas yra spalvos, kaip atsiranda optinės iliuzijos.

Lietuvoje kuriami lazeriai naudojami biochemikų, fizikų, chemikų mokslinėse laboratorijose. Jie taikomi ir industrinėse mašinose: lazeriai itin tiksliai gręžia, pjauna, tekina ar struktūriškai keičia medžiagų paviršių. Lazeriai yra įvairių industrinių mašinų „širdys“. Praktiškai visuose mobiliuosiuose telefonuose yra detalių, pagamintų lietuviškos kilmės PHAROS lazeriais. Medicinoje, ypač chirurgijoje, vertinamos lazerių teikiamos itin tikslių pjūvių galimybės. Lazeriais konstruojami skenuojantys ir plataus lauko mikroskopai, padedantys mokslininkams tyrinėti gyvybės procesus ar medikams diagnozuoti ligas. Pasaulyje važinėja tūkstančiai automobilių, kurių variklių detalės apdirbtos lietuviškais lazeriais.

Šviesos ir lazerių naudojimas – tai beveik neribotos mokslo galimybės. Lazerių technologijų kūrimo pramonė Lietuvoje – tvirtas pasaulines pozicijas iškovojusi, itin perspektyvi pramonės šaka.

Apie Tarptautinę šviesos dieną

Šviesa atlieka bene pagrindinį vaidmenį žmonijos evoliucijoje. Šviesa yra paties gyvenimo pradžia, o dėl fotosintezės gyvybė Žemėje turi maisto medžiagų. Siekiama, kad Tarptautinė šviesos diena taptų kasmetine švente, suteikianti galimybę įvertinti šviesos svarbą žmonijos gyvenime. Šviesos diena pirmą kartą buvo paskelbta 2017 m. lapkritį UNESCO Generalinėje konferencijoje. Pirmieji renginiai pasaulyje vyko 2018 m. gegužės 16 d. 2019 m. į Tarptautinės šviesos dienos minėjimo žemėlapį pirmą kartą įtraukta ir Lietuva.

G. Mourou: Lietuviai verti Nobelio fizikos premijos

2019.03.20
Vilnius (BNS)

Gérard Mourou spaudos konferencijoje per Nobelio premijos įteikimo ceremonija Stokholme, 2018 m. gruodis. CC BY 2.0

2018 metų Nobelio fizikos premijos laureatas prancūzas Gerardas Mourou (Žeraras Muru) sako, kad pagrindinė Lietuvos lazerių pramonės sėkmės priežastis yra mokslininkai. Jo manymu, lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje Algis Piskarskas yra vertas Nobelio premijos.

G. Mourou šią savaitę lankėsi Vilniaus įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“ – jos yra sulaukusios pasaulinio pripažinimo. Be to, antradienį jis paskelbtas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

G. Mourou davė interviu BNS.

– Kodėl atvykote į Lietuvą?

– Pagrindinė priežastis – esu inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Man dėl to yra labai didelė garbė.

– Kaip manote, kodėl Lietuva yra tokia sėkminga lazerių pramonės srityje?

– Viena priežasčių yra ta, kad jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones. Vienas jų – profesorius Piskarskas. Jis yra puikus mokytojas – daugybė jo mokinių kartu su juo sugebėjo išvystyti šias įmones, kurios yra geriausios pasaulyje. Taip pat matau, kad jūs turite labai gerą kombinaciją – įmonę („Light Conversion“ – BNS) ir taip pat šalia turite Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą, kurio dar nemačiau, bet apie kurį žinau. Tai yra labai patogu. Čia yra labai gera infrastruktūra.

– Kas jums padarė didžiausią įspūdį, apsilankius įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“?

– Įspūdį padarė įvairovė – yra moksliniai lazeriai, tačiau jūs taip pat turite lazerius, skirtus pramonei. Pamačiau daug lazerių ir tai yra labai gerai kuriant verslą, darbo vietas – aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Manau, kad tai yra labai svarbu. Jie (darbuotojai – BNS) čia nevarto mėsainių, čia darbo vietos yra labai aukšto lygio.

– Nobelio premiją gavote už tai, kad išradote čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. Gal galite paaiškinti šios technologijos esmę?

– Mes bandėme sukurti labai aukštą maksimalią galią. Nebūtinai itin aukštą vidutinę galią. Galia yra darbas, padalintas iš laiko – jei norite išgauti labai aukštą maksimalią galią, turite turėti labai trumpus šviesos impulsus. Impulsai, kai juos vadiname trumpais, kalbame apie milijonines, milijardines sekundės dalis. Kadangi impulsai yra tokie trumpi, tai reiškia, kad net su mažiausiu energijos kiekiu galima sugeneruoti petavatą galios. Petavato maksimali galia yra tokia didelė, jog ją galima palyginti su visų pasaulio branduolinių jėgainių generuojama galia kartu sudėjus.

– Tai yra itin galingas lazeris?

– Taip, tai yra galingas lazeris, bet jis negali būti metro ar dviejų metrų ilgio, nes metrui reikės daugiau energijos. Mes naudojame labai kuklų kiekį energijos, tačiau maksimali galia yra milžiniška.

– Kur ši technologija gali būti pritaikoma praktiškai?

– Ji daugiau yra pritaikoma moksle, bet turi daug pritaikymo ir visuomenėje, pavyzdžiui, lazerinės akių korekcijos operacijose. Mes iš esmės turime idealų skalpelį – kadangi impulsai yra tokie trumpi, mes akies audinius galime prapjauti itin preciziškai. Taip pat galime greitinti daleles, mes galime greitinti elektronus. Tai daugiausia pritaikoma fizikoje, bet taip pat galima pritaikyti ir medicinoje, pavyzdžiui, gydant vėžį.

– Nobelio premijos laureatai, ypač fizikoje, dažniausiai yra kilę iš didelių šalių. Ar yra šansų mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, mokslininkams laimėti fizikos Nobelio premiją?

– Manau, šansą turite. Problema yra ta, kad tai labai sunku prognozuoti. Į laureato parinkimo procesą įdedama labai daug darbo. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad profesorius Piskarskas neabejotinai yra vertas Nobelio premijos. Tokie žmonės yra verti.

– Tačiau ar renkantis Nobelio premijos laureatus nėra prielankumo didesnėms valstybėms?

– Ne, nemanau. Žinoma, daugiau Nobelio premijos laureatų yra iš Jungtinių Valstijų, bet taip yra todėl, kad jie turi labai daug universitetų, kuriuose yra daugybė fakultetų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiau Nobelio premijos laureatų yra kilę iš didžiųjų šalių, bet nemanau, kad yra kažkoks prielankumas.

– Dėkoju už pokalbį

-----------------

G. Mourou Nobelio premiją už išrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) pernai gavo kartu su Kanados mokslininke Donna Strickland (Dona Strikland).

Mokslininkas nuo 1992-ųjų bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei profesoriumi A. Piskarsku. 1992 metais Lietuvoje buvo išrasta CPA modifikacija – optinė parametrinė čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification, OPCPA).

CPA technologija naudojama „Light Conversion“ gaminamuose lazeriuose, kuriuos naudoja didžiausi pasaulio biochemijos, fizikos, chemijos mokslo ir pramonės centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Nobelio laureato prof. Gérard’o Mourou dėmesys – šalies studentams, mokslininkams ir įmonėms

2019 03 19

Prof. Gérard Mourou LIGHT CONVERSION gamykloje

Lietuvoje lankosi 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas – prancūzų mokslinkas profesorius Gérard’as Mourou. 2019 m. kovo 19 d., jis oficialiai inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

2018 m. Nobelio fizikos premija buvo skirta trims mokslininkams – prancūzui prof. Gérard’ui Mourou, Kanados mokslininkei Donnai Strickland ir amerikiečiui Arthurui Ashkinui. Mokslininkams Gérard’ui Mourou ir Donnai Strickland Nobelio premija buvo skirta už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped Pulse Amplification, CPA). Ši technologija įgalino kurti nepaprastai didelės galios trumpųjų impulsų lazerius. Prie Nobelio premijos laureatų G. Mourou ir D. Strickland pergalės reikšmingai prisidėjo ir VU Lazerinių tyrimų centro prof. Algio Piskarsko mokslinė grupė. Lietuvos mokslininkų darbas taip pat cituojamas 2018 m. Nobelio premijos pagrindžiamajame dokumente.

Prof. Gérard’as Mourou su VU Lazerinių tyrimų centru ir prof. Algiu Piskarsku bendradarbiauja nuo 1992-ųjų: tais metais Vilniuje buvo išrasta CPA modifikacija – OPCPA technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification). Skirtumas tarp Lietuvoje ir Nobelio lauretų išrastų technologijų yra toks, kad G. Mourou ir D. Strickland technologija negali veikti dideliu pasikartojimo dažniu (žybsnių skaičius per sekundę), o Lietuvos mokslininkų OPCPA technologija gali veikti milžinišku dažniu, taip pat įvairių bangų ilgių srityse. CPA technologija naudojama Lietuvoje gaminamuose lazeriuose, pavyzdžiui, bendrovės LIGHT CONVERSION gaminamuose lazeriuose PHAROS ir CARBIDE. Šiuos lazerius naudoja didžiausi pasaulio mokslo ir industrijos centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje. Lazeriai naudojami biochemikų, fizikų, chemikų mokslinėse laboratorijose. Jie taikomi ir industrinėse mašinose: lazeriai gręžia, pjauna, struktūrina paviršių, tekina. Lazeriai yra įvairių industrinių mašinų, kurias gamina šveicarai, vokiečiai ir japonai, „širdis“. Praktiškai visuose mobiliuosiuose telefonuose yra detalių, pagamintų lietuviškos kilmės PHAROS lazeriu. Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių chirurgai savo darbe naudoja komponentus, pagamintus PHAROS lazeriu. Pasaulyje važinėja tūkstančiai automobilių, kurių variklių detalės apdirbtos PHAROS lazeriu.

Ilgametis bendradarbiavimas

Profesorius Gérard’as Mourou dėjo daug pastangų, kad Lietuva 1998 m. būtų pakviesta dalyvauti tarptautinės ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape. Šiuo metu vykdomas parengiamasis projektas, siekiant Lietuvos visateisės narystės ELI. Lazerinė sistema, pagaminta Lietuvoje ir naudojanti CPA bei OPCPA technologijas, jau veikia ELI komplekse Vengrijoje. Kita galinga lazerinė sistema gaminama Lietuvoje Čekijos ELI kompleksui – tai turėtų būti vienas galingiausių pasaulyje lazerinių kompleksų.

Prof. Gérard’o Mourou bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais atnešė daug naudos Lietuvai. Jis nuolat kviečia Lietuvos lazerininkus į įvairias konferencijas skaityti kviestinių pranešimų, konsultuoja Lietuvos mokslininkus ir doktorantus.

Lazerių technologijų kūrimo pramonė Lietuvoje – tvirtas pasaulines pozicijas iškovojusi, perspektyvi pramonės šaka. Tai yra viena prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, glaudžiai susiejanti tris pagrindines vertės kūrimo grandis – mokslą, inovacijas ir gamybą. Lietuvos mokslininkų pasiekimai lazerių srityje ypač vertinami, o šalies lazerininkų sukurta produkcija – paklausi visame pasaulyje.

„Tai, kad profesorius Gérard’as Mourou atsiliepė į studentų ir mokslininkų kvietimą, rodo, jog jis itin aukštai vertina Lietuvos lazerių mokslo ir inovacijų pasiekimus“, – sako svečio kolega prof. Algis Piskarskas. Nobelio premijos laureatas Vilniuje skaitys plenarinę paskaitą (kuri taip pat bus ir kaip Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario inauguracinė paskaita) tarptautinėje fizinių ir gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Open Readings“. Planuojama, kad jis aplankys VU Lazerinių tyrimų centrą, taip pat apsilankys ir lazerių pramonės įmonėse LIGHT CONVERSION ir EKSPLA.

Bendrovėje LIGHT CONVERSION, UAB – vadovų kaita

2019 03 01

Dr. Algirdas Juozapavičius ir dr. Martynas Barkauskas

Lazerius ir jų sistemas gaminančioje LIGHT CONVERSION, UAB – pasikeitimai. Po 25 metų vadovavimo įmonei dr. Algirdas Juozapavičius perduoda šį darbą dr. Martynui Barkauskui. Dr. Algirdas Juozapavičius ir toliau lieka bendrovėje vadovybės patarėju.

„Po intensyvaus ketvirtį amžiaus trukusio darbo atėjo laikas skirti daugiau dėmesio šeimai ir veikloms, kurioms nebuvo laiko“, – pakomentavo dr. Algirdas Juozapavičius.

Dr. Algirdas Juozapavičius bendrovei, kurioje gaminami lazeriai, skirti mokslo tyrimams, pramonei ir medicinai, vadovavo nuo pat jos įkūrimo 1994 m. Verslas gimė iš tiriamųjų darbų kuriant inovatyvias šviesos technologijas. Kartu su bendraminčiais fizikais įsteigė įmonę, kuri jau dvidešimt penkerius metus savo darbais garsina Lietuvą ir joje dirbančių mokslininkų pasiekimus. Vadovaujant dr. A. Juozapavičiui, LIGHT CONVERSION, UAB, buvo įvertinta įvairiais verslo apdovanojimais.

Vien 2018 m. bendrovė pelnė du inovacijų prizus – nacionalinį, įsteigtą Lietuvos inovacijų centro, ir tarptautinį, įsteigtą Baltijos Asamblėjos bei Baltijos šalių mokslo ir technologijų parkų ir inovacijų centrų asociacijos.

Įmonė įvertinta už gausias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, už itin aukštos vertės produktų kūrimą bei gamybą ir už milžinišką potencialą plėstis tarptautinėse rinkose. Bendrovė ne kartą buvo apdovanota eksporto, „Metų gaminio“ apdovanojimais ir įvairiais tarptautiniais inovacijų prizais. 2007 m. už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas įmonei LIGHT CONVERSION, UAB, buvo skirta Nacionalinės pažangos premija. Dr. Algirdas Juozapavičius įvertintas ir už asmeninius pasiekimus. 2018 m. už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip pat buvo įvertintas ir „Verslo žinių“ nominacija „Metų CEO“, 2019 m. už nuopelnus mokslui ir verslui apdovanotas Vilniaus miesto apdovanojimu Šv. Kristoforo statulėle.

Naujasis įmonės vadovas – dr. Martynas Barkauskas – karjerą bendrovėje LIGHT CONVERSION, UAB, pradėjo dar 2009 m., dirbdamas inžinieriumi konstruktoriumi Lazerių skyriuje, vėliau vadovavo Lazerių skyriaus serviso grupės komandai, o 2014 m. tapo bendrovės Pardavimo skyriaus vadovu. 2009 metais apgynė fizinių mokslų srities fizikos mokslo krypties darbą „Netiesinių kristalų ir fotochrominių jungiklių kinetinė spektroskopija“, jam suteiktas daktaro mokslo laipsnis. 2019 metai – pokyčių LIGHT CONVERSION, UAB, laikotarpis. Įmonė vasario 28 d. mini 25 metų sukaktį. 2019 m. vasarį UAB MGF „Šviesos konversija“ pavadinimas oficialiai pakeistas į LIGHT CONVERSION, UAB. Pertvarkytas ir įmonės valdymas – paskirta bendrovės valdyba, kurios nariais tapo prof. emeritas habil. dr. Algis Petras Piskarskas ir dr. Romualdas Danielius, Mykolas Juozapavičius, Marc’as Watremez’as, Dominykas Vizbaras.

Apie LIGHT CONVERSION, UAB

Lazerines sistemas gaminančios bendrovės LIGHT CONVERSION, UAB, produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Pagrindiniai užsakovai – pramonės įmonės ir mokslo institucijos, o pagrindinė produkcija – femtosekundiniai lazeriai ir jų sistemos, kurių didžioji dalis eksportuojama į stambiausius pasaulio mokslo ir industrijos centrus Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu bendrovė turi atstovus ir partnerius Europos, Š. Amerikos ir Azijos šalyse, filialus JAV, Kinijoje ir Pietų Korėjoje.

Per pastaruosius metus bendrovė sparčiai augo ir plėtėsi. 2013 m. persikėlė į naują 4050 kv. m pastatą Dvarčionyse, kuriame įsikūrė lazerių ir netiesinės optikos prietaisų gamybos ir tyrimų padaliniai, švaros patalpų blokas ir administracija. 2018 m. vasarą atidarytas naujas 2500 kv. m korpusas, kuriame plečiama gamyba, atliekami moksliniai tyrimai ir kuriami nauji modernūs lazeriai. Bendras mokslui ir gamybai skirtų patalpų plotas išsiplėtė iki daugiau nei 6500 kv. m. Nauji lazeriai ir lazerinės sistemos kuriami 20-yje mokslinių ir gamybinių laboratorijų, o artimiausiu metu pradės veikti dar 9 laboratorijos.

Pranešimas dėl įmonės pavadinimo pasikeitimo

2019 02 08

Pranešame, kad 2019 m. vasario 8 d. UAB MGF „Šviesos konversija“ pakeitė pavadinimą į Light Conversion, UAB.

Maloniai prašome mūsų įmonei rašomuose dokumentuose nurodyti naują bendrovės pavadinimą.

Visi kiti įmonės duomenys: adresas, telefonas, banko rekvizitai lieka nepasikeitę.

Nauji rekvizitai:

Light Conversion, UAB
Keramikų g. 2B, LT-10233, Vilnius

Tel. 8-5-2491830
El. paštas: company@lightcon.com
Įmonės kodas: 222598890
PVM mokėtojo kodas: LT225988917
A/s: LT66 7044 0600 0109 2294
AB SEB bankas, b/k 70440

Dr. Algirdas Juozapavičius įvertintas garbingu Vilniaus savivaldybės apdovanojimu

2019 01 25

Lazerių sistemas kuriančios „UAB MGF Šviesos konversija“ direktorius dr. Algirdas Juozapavičius už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle „Už nuopelnus mokslui ir verslui“.

Bronzinėmis Šv. Kristoforo statulėlėmis, sukurtomis skulptoriaus Eriko Daugulio (1951–2012), apdovanojama už nuopelnus Vilniaus miestui įvairiose veiklos srityse. Tai garbingas Vilniaus miesto savivaldybės apdovanojimas, teikiamas kasmet už praėjusių metų nuopelnus. Šv. Kristoforo statulėlių įteikimo iškilmių data taip pat išskirtinė – sausio 25 d., kuri simboliškai laikoma Vilniaus gimtadieniu. Apdovanojimus sostinės rotušėje per Vilniaus mero labdaros vakarą laureatams teikia miesto meras Remigijus Šimašius.

„Šviesos konversija“ yra išskirtinė ir pasididžiavimo verta Vilniaus sėkmės istorija. Įmonė jau daug metų kryptingai plėtoja aukščiausios vertės kūrimo grandinę lazerių srityje. Tai įkvepia. Mano įsitikinimu, čia slypi ir Vilniaus pašaukimas: tapti aukščiausios vertės kūrimo grandine įvairiose srityse“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Atsiimdamas Šv. Kristoforo statulėlę „Šviesos konversijos“ direktorius dr. Algirdas Juozapavičius pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra didelė garbė ir tuo pačiu – įpareigojimas.

„Tai įvertinimas ne tik man asmeniškai, bet ir visai Vilniaus lazerių bendruomenei, kuri kartu kuria mokslo, verslo ir technologijų sinergiją. Tikiu, kad Vilnius, turėdamas ilgametę patirtį ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, išnaudos turimą mokslo bazę ir ilgainiui taps stipriu mokslu paremtos ekonomikos centru“, – sostinės rotušėje susirinkusiems garbingiems svečiams ir miestui linkėjo „Šviesos konversijos“ direktorius dr. Algirdas Juozapavičius.

Šiemet apdovanojimams pasiūlyta 60 kandidatų, iš kurių tradiciškai atrinkta 10 labiausiai nusipelniusių. Apdovanojimo komitetą sudaro mokslo, kultūros, verslo, medicinos, sporto, žiniasklaidos ir miesto savivaldybės atstovai. „Šviesos konversijos“ vadovas 2018 metais taip pat buvo įvertintas ir „Verslo žinių“ nominacija „Metų CEO“.

. Naujienos.